Nupjautos rožės greitai vysta ir praranda savo savybes, jazminų žiedlapiai vysta ir džiūsta, o mėtos po sniegu nežaliuoja… Todėl žmonės išmoko „surinkti“ augalų kvapus ir ilgai išsaugoti jų nuostabias savybes. Eterinių aliejų pavidalą įgavę kvapai yra koncentruoti, juos patogu naudoti. Eteriniai aliejai – tai aromatai, materializuoti į skysčius.
Moksliškai eterinius aliejus apibūdintume sakydami, kad tai – aliejinguose augaluose besiformuojantys organiniai terpenų, spiritų ir aldehidų, ketonų ir kitų angliavandenilių junginiai, susidedantys iš daugelio komponentų. Dabar yra gaminami beveik 200 rūšių eteriniai aliejai, kurie, sumaniai naudojami, palankiai veikia žmogaus organizmą ir nepalieka kenksmingų padarinių.
Eterinio aliejaus cheminė sudėtis – labai sudėtinga. Įvairių organinių ir neorganinių medžiagų rūšių, įeinančių į eterinių aliejų sudėtį, skaičius būna nuo 120 iki 500. Todėl iki šiol chemikams dar nepavyko pagaminti eteriniam aliejui identiškos medžiagos. Sintetiniai aliejai neturi ir, be abejo, negali turėti visų, tik eteriniams aliejams būdingų, savybių.
Eteriniai aliejai:
· Tai skaidrūs, bespalviai arba švelnaus atspalvio skysčiai, turintys charakteringą kvapą ir skonį.
· Jie nėra riebūs, pvz., garuodami kambario temperatūroje, nepalieka ant uždengto popieriaus augaliniams aliejams būdingų riebalų dėmių, gali būti pastebima tik švelnios spalvos dėmelė, jei aliejus buvo su atspalviu.
· Lengvesni už vandenį ir praktiškai vandenyje netirpsta. Naudojant eterinius aliejus su vandeniu, būtinas emulgatorius (medžiaga, padedanti susidaryti emulsijai – pienas, grietinė, medus, jūros druska).
· Oksiduojasi veikiami šviesos ir deguonies, todėl būtinos specialios laikymo sąlygos.
· Turi platų aktyvaus biologinio poveikio spektrą.
pievų kvapai 