Vaikystės kvapai (I dalis)

Standartinis

Augdami vaikai užmezga vis naujus santykius, patenka į vis naujas gyvenimo aplinkybes, bet kad ir kaip puikiai jiems klostytųsi, jie turi prisiminti kažką, ką malonaus jie patyrė praeityje likusiame gyvenime. Laimei, mūsų atminties mechanizmas turi ypatingą filtrą, kuris lengviau praleidžia tai, kas gyvenime buvo malonu, o ne bloga.

Kvapai kur kas veiksmingiau nei kokie nors kiti stimulai geba sukelti ypač gyvus prisiminimus – ištisas praeities scenas arba bent jau ryškiausias detales. Vienoks ar kitoks kvapas sukelia ne tik atitinkamą ryškų vaizdinį, bet ir emocinę būklę, susijusią su šiuo vaizdiniu.

Sveikas žmogus yra pajėgus užuosti apie 10 tūkstančių kvapų, bet nėra dviejų žmonių, kurie absoliučiai vienodai reaguotų į tą patį kvapą. Kaip žmogus reaguoja į kokį nors kvapą lemia tai, kas jis yra, kur gyvena, ar yra uostęs šį kvapą anksčiau.

Žymus psichologas Alanas R. Hirshas 1991 m. Čikagoje atliko tyrimą, kurio metu buvo apklausta tūkstantis žmonių – 511 moterų ir 478 vyrai. Dauguma respondentų, kilusių iš 45 valstijų ir 39 pasaulio šalių, augo miestuose ar priemiesčiuose. Iš jų atsakymų matyti, kad 85 proc. respondentų (ir tiems, kurių vaikystė buvo laiminga, ir tiems, kuriems ji nebuvo lengva) tam tikri kvapai sukėlė nostalgiją. Toks pat skaičius moterų ir vyrų (1 iš 12) pažymėjo, kad vaikystėje jie nesijautė laimingi. Tyrėjai linko manyti, kad nelaiminga vaikystė gali sukliudyti žmogui patirti nostalgiškus jausmus, bet toks, regis akivaizdus dalykas, jų nuostabai, nepasitvirtino. Vis dėlto vienas olfaktorinis skirtumas tarp tų, kurių vaikystė buvo laiminga, ir tų, kuriems ji nebuvo gera, išryškėjo. Respondentai, kurių vaikystė buvo nelaiminga, du kartus dažniau jautė nostalgiją tokiems kvapams, kuriuos laimingai augę žmonės apibūdino kaip atgrasius, – kūno, šuns išmatų, naftalino, nutekamųjų vamzdžių, autobuso išmetamųjų dūmų kvapai.

A. R. Hirshas su kolegomis ir mokiniais taip pat tyrė žmones, gimusius iki 1930 metų, kai gyvenimas buvo gerokai mažiau urbanizuotas ir industrializuotas. Tiems žmonėms didžiausią nostalgiją kėlė pušų, šieno, arklių, jūros ir pievų kvapai. Tuo tarpu respondentai gimę po 1930 metų dažniau nurodė maisto kvapus ir sintetinius plastiko, kvėpintų tušinukų ar flomasterių, lėktuvų degalų, plastikinių žaislų kvapus.

pievos

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s